Proszę używać tego identyfikatora do cytowań lub wstaw link do tej pozycji:
http://hdl.handle.net/11320/10353
Tytuł: | Władysław Abramowicz: owoce dwujęzyczności |
Inne tytuły: | Vladas Abramavičius: dvikalbystės vaisiai |
Autorzy: | Turkiewicz, Halina |
Data wydania: | 2017 |
Data dodania: | 10-mar-2021 |
Wydawca: | Uniwersytet w Białymstoku, Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Wydawnictwo Prymat |
Źródło: | Zagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski, Białystok - Vilnius 2017, s. 399-414 |
Seria: | Colloquia Orientalia Bialostocensia;28 |
Konferencja: | Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, Wilno – Szetejnie, 8–9 października 2015 r. |
Abstrakt: | Straipsnis primena Vlado Abramavičiaus (1909–1965) – poeto, publicisto, istoriko, archyvisto kūrybą ir veiklą. Gimęs mišrioje šeimoje (iš tėvo lietuvio ir motinos baltarusės), lankęs lenkiškas mokyklas, Vilniaus universitete studijavęs istoriją lietuviškai Abramavičius maloniai bendravo su įvairių tautybių žmonėmis. Jo atvirumas Kitam, Svetimam pastebimas ir kūryboje. Kaip poetas tarpukario Vilniuje jis pasisakė lenkiškai. Išleido du poezijos rinkinius: Świtanie myśli (1930) ir Regionalne (1933), kuriuose jaučiami lenkų romantizmo tradicijos atgarsiai (A. Mickevičius, J. Slovackis). Abramavičius nemažai nuveikė lietuvių literatūros populiarinimo srityje, versdamas į lenkų kalbą, visų pirma, eilėraščius. Jau 1935 m. išleido antologiją Wybór najmłodszej poezji litewskiej, kurioje sutalpino 25 lietuvių poetų kūrinius, tame tarpe K. Borutos, B. Brazdžionio, K. Inčiūros, S. Nėries, T. Tilvyčio, J. Tysliavos, P. Vaičiūno. Pokario metais globojo jaunus poetus, ne vienam padėjo tobulinti eilių kūrimo meną. Vertas dėmesio ir Abramavičiaus publicistikos palikimas. Jis rašė straipsnius apie lietuvių, lenkų, rusų, ukrainiečių, baltarusių literatūrą, rašė lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai, tad galima kalbėti net apie trikalbystės vaisius. Įvairiapusiškoje raštijos vertintojo veikloje reikėtų labiau įsigilinti į jo, kaip istoriko bei archyvisto, palikimą. Taigi Abramavičiaus palikimas vis dar laukia monografinio apibendrinimo. |
Afiliacja: | Litewski Uniwersytet Edukologiczny, Wilno |
Nota biograficzna: | HALINA TURKIEWICZ, doc. dr, pracownik Litewskiego Uniwersytetu Edukologicznego w Wilnie (Litwa), historyk literatury polskiej. Jest autorką ponad 40 artykułów naukowych głównie z zakresu historii literatury polskiej XX wieku, w tym literatury polskiej na Litwie, między innymi: Wyznaczniki „małej ojczyzny” w prozie Władysława Strumiły oraz Czesław Miłosz: aspekty dydaktyczne w przestrzeni wielokulturowej. Opublikowała wiele artykułów popularnonaukowych na łamach „Kuriera Wileńskiego” i „Magazynu Wileńskiego”. Nagrodzona Medalem Komisji Edukacji Narodowej oraz Złotym Krzyżem Zasługi RP. |
URI: | http://hdl.handle.net/11320/10353 |
ISBN: | 978-83-7657-293-2 978-83-63470-78-4 |
Typ Dokumentu: | Book chapter |
Właściciel praw: | Copyright by: Uniwersytet w Białymstoku, Białystok 2017; Copyright by Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Białystok 2017; |
Występuje w kolekcji(ach): | Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, 8–9 października 2015 |
Pliki w tej pozycji:
Plik | Opis | Rozmiar | Format | |
---|---|---|---|---|
H_Turkiewicz_Wladyslaw_Abramowicz_owoce_dwujezycznosci.pdf | 223,93 kB | Adobe PDF | Otwórz |
Pozycja jest chroniona prawem autorskim (Copyright © Wszelkie prawa zastrzeżone)