Proszę używać tego identyfikatora do cytowań lub wstaw link do tej pozycji:
http://hdl.handle.net/11320/10352
Pełny rekord metadanych
Pole DC | Wartość | Język |
---|---|---|
dc.contributor.author | Bujnicki, Tadeusz | - |
dc.date.accessioned | 2021-03-10T09:48:12Z | - |
dc.date.available | 2021-03-10T09:48:12Z | - |
dc.date.issued | 2017 | - |
dc.identifier.citation | Zagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski, Białystok - Vilnius 2017, s. 383-398 | pl |
dc.identifier.isbn | 978-83-7657-293-2 | - |
dc.identifier.isbn | 978-83-63470-78-4 | - |
dc.identifier.uri | http://hdl.handle.net/11320/10352 | - |
dc.description.abstract | Straipsnyje yra nagrinėjama tarpukario Vilniaus lenkakalbė publicistika. Jos funkcionalumą galima apibrėžti dvejopai: publikacijos skirtos "lenkakalbiams" lietuviams, silpnai mokantiems lietuvių kalbą, anot kurių naudojamos relituanizacijos priemonės, informacinės bei poleminės, nukreiptos į Vilniaus lenkus. Analizuojami straipsniai buvo spausdinti lenkų žiniasklaidoje, palankioje Lietuvai ir lietuviams, susietoje su „krajovcų“ (gimtojo krašto mylėtojų) orientacija (L. Abramovičiaus „Przegląd Wileński” arba su kairiosios pakraipos „Žagarų“ grupe. Vilniaus lietuvių daugiakalbėje publicistikoje galima išskirti dvi kryptis. Pirmoji (1919–1922), susieta su lietuvių viltimi dėl Vilniaus sugrąžinimo nepriklausomai Lietuvai, vadovavosi tapatybės atgavimo ir stiprinimo nuostata tarp tautiškai nesubrendusių Vilnijos gyventojų. Šiuos uždavinius pirmiausia buvo išsikėlę vienkartiniai leidiniai: „Litwa Niepodległa”, „Jeszcze Litwa nie zginęła”, „Litwo, ojczyzno moja” ir kt. Tai buvo edukacinio, etnografinio ir istorinio pobūdžio leidiniai, kurie rašė apie senovės Lietuvą. Šios krypties pagrindiniais publicistais buvo broliai Vincentas ir Mykolas Biržiškos. Vėlesniais metais pasikeitė lenkakalbės publicistikos kryptis ir galimybės. Vilniaus lietuviai, nepaisydami apribojimų, represijų ir cenzūros, toliau mėgino išlaikyti savo lietuvišką tapatybę, kita vertus, mėgino paveikti lenkų inteligentiją, skleisdami informaciją apie šiuolaikinę Lietuvą ir polemizuodami dėl juos įžeidžiančių nuomonių bei šmeižto. Straipsnyje yra analizuojama tokio pobūdžio medžiaga. | pl |
dc.language.iso | pl | pl |
dc.publisher | Uniwersytet w Białymstoku, Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Wydawnictwo Prymat | pl |
dc.relation.ispartofseries | Colloquia Orientalia Bialostocensia;28 | - |
dc.title | Litwini piszą i polemizują po polsku. (Przyczynek do publicystyki w międzywojennym Wilnie) | pl |
dc.title.alternative | Lietuviai rašo ir polemizuoja lenkiškai (papildymas prie tarpukario Vilniaus publicistikos temos) | pl |
dc.type | Book chapter | pl |
dc.rights.holder | Copyright by: Uniwersytet w Białymstoku, Białystok 2017; | - |
dc.rights.holder | Copyright by Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Białystok 2017; | - |
dc.description.Biographicalnote | TADEUSZ BUJNICKI, prof. zw. dr hab., em. prof. Uniwersytetu Jagiellońskiego, historyk literatury polskiej; obecnie UW. Zainteresowania badawcze: proza historyczna XIX wieku, twórczość Henryka Sienkiewicza, literatura i kultura pogranicza północno-wschodniego [Litwa, Wilno, Łotwa (dawne Inflanty Polskie)], polska literatura rewolucyjna (Władysław Broniewski). Redaktor i współredaktor wielu tomów, w tym: (z K. Stępnikiem) Ostatni obywatele Wielkiego Księstwa Litewskiego (Lublin 2005) oraz (wraz z J. Majchrzyk) Henryk Sienkiewicz w szkole, bibliotece i muzeum (Warszawa 2015). Ostatnio wydał książkę: Na pograniczach, kresach i poza granicami. Studia (Białystok 2014). | pl |
dc.description.Affiliation | Uniwersytet Warszawski, Wydział „Artes Liberales” | pl |
dc.description.references | Bardach Juliusz, O dawnej i niedawnej Litwie, Poznań 1988. | pl |
dc.description.references | Kvietkauskas Mindaugas, Polifonia literatury w Wilnie okresu modernizmu 1904–1915, Kraków 2012. | pl |
dc.description.references | Lapinskiene Alma, Vilniaus lietuviu literatura 1920–1940, Vilnius 2008. | pl |
dc.description.references | Makowski Bronisław, Litwini w Polsce 1920–1939, Warszawa 1986. | pl |
dc.description.references | Poezja i poeci w Wilnie lat 1920–1940. Studia, red. T. Bujnicki, K. Biedrzycki, Kraków 2003. | pl |
dc.description.references | Ponarski Zenowiusz, Draugas. Szkice do biografii Franciszka Ancewicza, Lublin 2004. | pl |
dc.description.volume | 28 | pl |
dc.description.firstpage | 383 | pl |
dc.description.lastpage | 398 | pl |
dc.identifier.citation2 | Zagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski | pl |
dc.conference | Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, Wilno – Szetejnie, 8–9 października 2015 r. | pl |
Występuje w kolekcji(ach): | Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, 8–9 października 2015 |
Pliki w tej pozycji:
Plik | Opis | Rozmiar | Format | |
---|---|---|---|---|
T_Bujnicki_Litwini_pisza_i_polemizuja_po_polsku.pdf | 208,23 kB | Adobe PDF | Otwórz |
Pozycja jest chroniona prawem autorskim (Copyright © Wszelkie prawa zastrzeżone)