Proszę używać tego identyfikatora do cytowań lub wstaw link do tej pozycji:
http://hdl.handle.net/11320/10349
Tytuł: | Książka, czasopismo, biblioteka jako środowisko i nośnik wielojęzyczności na Wileńszczyźnie w dwudziestoleciu międzywojennym |
Inne tytuły: | Knyga, žurnalas, biblioteka kaip tarpukario Vilnijos daugiakalbystės erdvė |
Autorzy: | Smolarczyk, Andrzej |
Data wydania: | 2017 |
Data dodania: | 10-mar-2021 |
Wydawca: | Uniwersytet w Białymstoku, Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Wydawnictwo Prymat |
Źródło: | Zagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski, Białystok - Vilnius 2017, s. 319-340 |
Seria: | Colloquia Orientalia Bialostocensia;28 |
Konferencja: | Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, Wilno – Szetejnie, 8–9 października 2015 r. |
Abstrakt: | Savo publikacijoje autorius stengėsi atskleisti žurnalo, knygos ir bibliotekos vaidmenį valstybinių kalbų plėtroje Vilniaus krašte 1918–1939 metais. Vilniaus kraštas tarpukario laikotarpiu buvo II Lenkijos Respublikos dalimi. Buvusios Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės žemių ribose buvo žinomas kaip teritorija, kurioje gyveno įvairios tautos: baltarusiai, lietuviai, lenkai, žydai, rusai, ukrainiečiai. Vilniaus krašto, lietuvių-lenkų-baltarusių paribio, kalbos specifiką sudaro irgi taip vadinama vietinė kalba – baltarusių kalbos dialektas, sutirštintas polonizmais, rusų, lietuvių, net vokiečių kalbos elementais. Vilniaus krašte gyvenančios tautos, plėsdamos savo nacionalines kalbas, stengėsi sustiprinti savo valdymo poziciją ir pritraukti tautinės sąmonės neturinčius gyventojus, t. y. ,,vietinius“. Tinkamiausiu įtakos įrankiu buvo laikomas knygų, žurnalų platinimas ir bibliotekų kūrimas. Be tautinių reikalų, lietuviams svarbiausiu klausimu tapo Vilnius, lenkų prijungtas prie jų valstybės. Lietuvių spauda tapo ginklu kovoje dėl Lietuvos gyventojų pozicijos ginče dėl Vilniaus. Lenkija naudojo knygas ir žurnalus kaip įrankius, skirtus ,,vietiniams“ ir baltarusių tautybės gyventojams sulenkinti. Didelis vaidmuo skirtas bibliotekoms (mokyklų, kultūrinių ir švietimo sąjungų, valstybinių institucijų). Parodoma Vilniuje kuriamos lenkų spaudos reikšmė ir jos įtaka Vilniaus provincijai. |
Afiliacja: | Politechnika Białostocka |
Nota biograficzna: | ANDRZEJ SMOLARCZYK, dr, pracuje na stanowisku adiunkta w Katedrze Ekonomii i Nauk Społecznych na Wydziale Zarządzania Politechniki Białostockiej. Specjalizuje się w dziejach ziem północno-wschodnich Rzeczypospolitej, zwłaszcza historią oświaty na tych terenach w okresie międzywojennym. Jego zainteresowania badawcze koncentrują się wokół dziejów edukacji, problemów mniejszości narodowych, życia politycznego i kulturalnego pogranicza polsko-litewsko-białoruskiego. Autor książki: Szkolnictwo powszechne i oświata pozaszkolna w województwie poleskim w latach 1919–1939 (Warszawa 2014). |
Sponsorzy: | Projekt został sfinansowany ze środków Narodowego Centrum Nauki, przyznanych na podstawie decyzji nr DEC-2013/11/D/HS3/02457. |
URI: | http://hdl.handle.net/11320/10349 |
ISBN: | 978-83-7657-293-2 978-83-63470-78-4 |
Typ Dokumentu: | Book chapter |
Właściciel praw: | Copyright by: Uniwersytet w Białymstoku, Białystok 2017; Copyright by Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Białystok 2017; |
Występuje w kolekcji(ach): | Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, 8–9 października 2015 |
Pliki w tej pozycji:
Plik | Opis | Rozmiar | Format | |
---|---|---|---|---|
A_Smolarczyk_Ksiazka_czasopismo_biblioteka.pdf | 244,15 kB | Adobe PDF | Otwórz |
Pozycja jest chroniona prawem autorskim (Copyright © Wszelkie prawa zastrzeżone)