REPOZYTORIUM UNIWERSYTETU
W BIAŁYMSTOKU
UwB

Proszę używać tego identyfikatora do cytowań lub wstaw link do tej pozycji: http://hdl.handle.net/11320/10333
Tytuł: Litwinka Mickiewicza
Inne tytuły: Mickevičiaus (Mickiewicza) lietuvė
Autorzy: Dragańska, Jolanta
Data wydania: 2017
Data dodania: 9-mar-2021
Wydawca: Uniwersytet w Białymstoku, Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Wydawnictwo Prymat
Źródło: Zagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski, Białystok - Vilnius 2017, s. 189-203
Seria: Colloquia Orientalia Bialostocensia;28
Konferencja: Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, Wilno – Szetejnie, 8–9 października 2015 r.
Abstrakt: Šio straipsnio tikslas – atskleisti lietuvės moters paveikslą Adomo Mickevičiaus kūryboje. Žymus poetas, emociškai giliai susietas su Lietuva ir asocijuojamas su keliais žinomais romansais, apibūdinimu „lietuvė” visame savo literatūriniame palikime pasinaudoja tik vienuolika kartų. Šis žodis vartojamas dviem reikšmėmis: šešis kartus lietuvių genties, kuri viduramžiuose sukūrė LDK, atstovės reikšme ir penkis kartus senovinės LDK teritorijos gyventojos, priklausančios lenkų tautinei bendruomenei, reikšme. Pirmąją reikšmę šiam žodžiui poetas suteikia kūriniuose Listy cz. 1 ir Konrad Wallenrod. Kita reikšme jis vartojamas veikaluose Listy cz. 2 ir Pan Tadeusz, eilėraščiuose Do Doktora S bei Śmierć Pułkownika. Pastarasis kūrinys yra skirtas narsiajai lietuvei, Emilijai Pliaterytei. Vienas svarbiausių poezijos tekstų, kuriame minimas lapkričio sukilimas, tai didelės poeto pagarbos jaunai moteriai ženklas. Lietuvė moteris čia pavaizduota kaip idealus ir ištikimas riteris, iki galo kovojantis už savo tėvynę. Kaip priešprieša šiam vyriškajam moters paveikslui vaizduojamos likusių kūrinių herojės – švelnios moterys, kurios taip pat nestokoja drąsos ir ištvermės. Straipsnio autorė pateikia ir palygina lietuvės moters paveikslą abiem reikšmėmis, apmąsto kilusių iš šio krašto moterų, matytų Adomo Mickevičiaus akimis, išskirtinumą.
Afiliacja: Uniwersytet w Białymstoku
Nota biograficzna: JOLANTA DRAGAŃSKA, mgr filologii polskiej, absolwentka Uniwersytetu w Białymstoku, doktorantka w Katedrze Badań Filologicznych „Wschód – Zachód” w Instytucie Filologii Polskiej UwB; była członkinią „Klubu Humanistów”. Interesuje się dramatem młodopolskim kobiet (szczególnie twórczością Amelii Hertzówny). Współorganizatorka wielu konferencji, w tym: Międzynarodowej Konferencji Naukowej „Stefan Żeromski i tradycje inteligencji polskiej. Idee – estetyka – język” (2011). Autorka szeregu artykułów, jak choćby: Więźniowie „ego”. Dramaty Amelii Hertzówny w świetle psychologii głębi C. G. Junga (2014).
URI: http://hdl.handle.net/11320/10333
ISBN: 978-83-7657-293-2
978-83-63470-78-4
Typ Dokumentu: Book chapter
Właściciel praw: Copyright by: Uniwersytet w Białymstoku, Białystok 2017;
Copyright by Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Białystok 2017;
Występuje w kolekcji(ach):Materiały konferencyjne (WFil)
Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, 8–9 października 2015

Pliki w tej pozycji:
Plik Opis RozmiarFormat 
J_Draganska_Litwinka_Mickiewicza.pdf194,58 kBAdobe PDFOtwórz
Pokaż pełny widok rekordu Zobacz statystyki


Pozycja jest chroniona prawem autorskim (Copyright © Wszelkie prawa zastrzeżone)