Znad Biruty Maironisa – polskie dzieło litewskiego twórcy

Abstract

Jonas Mačiulis–Maironis – Lithuanian poet of the end of XIX c. and beginning of XX c., whose literary output is very rich and includes the collection of lyrics Pavasario balsai poems: Lietuva, Tarp skausmų į garbę, Znad Biruty, Jaunoji Lietuva, Raseinių Magdė, Mūsų vargai,historical dramas: Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Didysis Vytautas – Karalius. He was under the influence of Polish culture and literature closely connected with the tradition of the Grand Duchy of Lithuania. Many times he appealed to Polish heritage, and in his verses revealed to close relations with Polish authors: Mickiewicz, Asnyk, Pol. Unfortunately, Maironis, so famous in Lithuania, whose lyrics were present in nearly every home, even in remote areas, in Poland is still unknown. Znad Biruty is the only left poem written in polish. Very interesting plot, intrigue, imposingly described characters, lyrical verses are main values of this poem. In the article is also described the history of publication of this work. Because of the fact, that Maironis is so well known in Lithuania it was necessary to mention about his life and about his creative writtings There are also pointed out the most characteristic opinions about this famous poet and his literary activity, from the position of poet – classic close related to Lithuanian tradition, through the position of poet – symbol of cultural identity, to the conception of poet – prophet.

Maironis – svarbus lietuvių literatūros kūrėjas. Nedaug tyrėjų tepastebi faktą, kaip glaudžiai Maironis buvo susijęs su lenkų kultūra ir literatūra. Maironio šeimos namuose mielai buvo skaitomos lenkiškos knygos, taip pat žinoma, kad poetas savo pirmuosius, deja, neišlikusius eilėraščius parašė lenkų kalba. Jaunasis Jonas Mačiulis buvo priimtas į Kauno gimnaziją Maculewicz pavarde, o laiškai, kuriuos siuntė iš ten seserims, buvo rašyti taip pat lenkiškai. Mačiulių šeima bendravo su aplinkine šlėkta, o Maironis dažnai praleisdavo atostogas bičiulių dvaruose. Vėlesniame savo gyvenimo laikotarpyje Maironis vis labiau atitolo nuo lenkų kultūros, tačiau negalime pasakyti, kad visiškai prarado ryšius su ja. Skaitė pasaulinės literatūros paskaitas, tame tarpe ir lenkų literatūros, tam tikrą laiką seminarijoje mokė lenkų kalbos. Iki senatvės palaikė kontaktus su dvarininkija ir lenkų inteligentija. Šie artimi ryšiai atsispindėjo žymaus lietuvių poeto kūryboje. Maironis, kuriam lenkų kultūra turėjo įtakos, savo poezijoje rėmėsi A. Mickevičiaus, W. Polio, A. Asnyko kūryba. Znad Biruty – vienintelis išlikęs Maironio veikalas, parašytas lenkų kalba. Savo forma tai poetinė apysaka, kuri prasideda įžanga – invokacija. Maironis joje pasiteisina, kodėl rašo lenkiškai, o ne lietuviškai. Jau pirmos eilutės kelia daug abejonių ir klausimų, kokia buvo iš tikrųjų lietuvių poeto idėja. Paslaptingumo nuotaiką, supančią šį kūrinį, stiprina dar kiti dalykai. Apysakos sukūrimo data yra nežinoma. Nors ir užmiršta, tačiau poetinė apysaka Znad Biruty – neeilinis veikalas, parašytas lenkiškai lietuvių gerbiamo ir skaitomo autoriaus XIX ir XX amžių sankirtoje – laikotarpiu, kuriame lietuvių rašytojų kūryba lenkų kalba jau nebebuvo populiari.