REPOZYTORIUM UNIWERSYTETU
W BIAŁYMSTOKU
UwB

Proszę używać tego identyfikatora do cytowań lub wstaw link do tej pozycji: http://hdl.handle.net/11320/10330
Pełny rekord metadanych
Pole DCWartośćJęzyk
dc.contributor.authorPokorska-Iwaniuk, Monika-
dc.date.accessioned2021-03-09T12:25:21Z-
dc.date.available2021-03-09T12:25:21Z-
dc.date.issued2017-
dc.identifier.citationZagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławski, Białystok - Vilnius 2017, s. 139-164pl
dc.identifier.isbn978-83-7657-293-2-
dc.identifier.isbn978-83-63470-78-4-
dc.identifier.urihttp://hdl.handle.net/11320/10330-
dc.description.abstractJonas Mačiulis–Maironis – Lithuanian poet of the end of XIX c. and beginning of XX c., whose literary output is very rich and includes the collection of lyrics Pavasario balsai poems: Lietuva, Tarp skausmų į garbę, Znad Biruty, Jaunoji Lietuva, Raseinių Magdė, Mūsų vargai,historical dramas: Kęstučio mirtis, Vytautas pas kryžiuočius, Didysis Vytautas – Karalius. He was under the influence of Polish culture and literature closely connected with the tradition of the Grand Duchy of Lithuania. Many times he appealed to Polish heritage, and in his verses revealed to close relations with Polish authors: Mickiewicz, Asnyk, Pol. Unfortunately, Maironis, so famous in Lithuania, whose lyrics were present in nearly every home, even in remote areas, in Poland is still unknown. Znad Biruty is the only left poem written in polish. Very interesting plot, intrigue, imposingly described characters, lyrical verses are main values of this poem. In the article is also described the history of publication of this work. Because of the fact, that Maironis is so well known in Lithuania it was necessary to mention about his life and about his creative writtings There are also pointed out the most characteristic opinions about this famous poet and his literary activity, from the position of poet – classic close related to Lithuanian tradition, through the position of poet – symbol of cultural identity, to the conception of poet – prophet.pl
dc.description.abstractMaironis – svarbus lietuvių literatūros kūrėjas. Nedaug tyrėjų tepastebi faktą, kaip glaudžiai Maironis buvo susijęs su lenkų kultūra ir literatūra. Maironio šeimos namuose mielai buvo skaitomos lenkiškos knygos, taip pat žinoma, kad poetas savo pirmuosius, deja, neišlikusius eilėraščius parašė lenkų kalba. Jaunasis Jonas Mačiulis buvo priimtas į Kauno gimnaziją Maculewicz pavarde, o laiškai, kuriuos siuntė iš ten seserims, buvo rašyti taip pat lenkiškai. Mačiulių šeima bendravo su aplinkine šlėkta, o Maironis dažnai praleisdavo atostogas bičiulių dvaruose. Vėlesniame savo gyvenimo laikotarpyje Maironis vis labiau atitolo nuo lenkų kultūros, tačiau negalime pasakyti, kad visiškai prarado ryšius su ja. Skaitė pasaulinės literatūros paskaitas, tame tarpe ir lenkų literatūros, tam tikrą laiką seminarijoje mokė lenkų kalbos. Iki senatvės palaikė kontaktus su dvarininkija ir lenkų inteligentija. Šie artimi ryšiai atsispindėjo žymaus lietuvių poeto kūryboje. Maironis, kuriam lenkų kultūra turėjo įtakos, savo poezijoje rėmėsi A. Mickevičiaus, W. Polio, A. Asnyko kūryba. Znad Biruty – vienintelis išlikęs Maironio veikalas, parašytas lenkų kalba. Savo forma tai poetinė apysaka, kuri prasideda įžanga – invokacija. Maironis joje pasiteisina, kodėl rašo lenkiškai, o ne lietuviškai. Jau pirmos eilutės kelia daug abejonių ir klausimų, kokia buvo iš tikrųjų lietuvių poeto idėja. Paslaptingumo nuotaiką, supančią šį kūrinį, stiprina dar kiti dalykai. Apysakos sukūrimo data yra nežinoma. Nors ir užmiršta, tačiau poetinė apysaka Znad Biruty – neeilinis veikalas, parašytas lenkiškai lietuvių gerbiamo ir skaitomo autoriaus XIX ir XX amžių sankirtoje – laikotarpiu, kuriame lietuvių rašytojų kūryba lenkų kalba jau nebebuvo populiari.pl
dc.language.isoplpl
dc.publisherUniwersytet w Białymstoku, Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Wydawnictwo Prymatpl
dc.relation.ispartofseriesColloquia Orientalia Bialostocensia;28-
dc.subjectMaironispl
dc.subjectLithuanian literature,pl
dc.subjectculture and heritagepl
dc.subjectRomanticism and Positivism in Lithuaniapl
dc.subjectZnad Birutypl
dc.subjectMaironis’ literary activitypl
dc.titleZnad Biruty Maironisa – polskie dzieło litewskiego twórcypl
dc.title.alternativeMaironio Znad Biruty – lietuvių rašytojo lenkiškas kūrinyspl
dc.title.alternativeZnad Biruty – poem written in Polish by Maironis, the greatest Lithuanian poetpl
dc.typeBook chapterpl
dc.rights.holderCopyright by: Uniwersytet w Białymstoku, Białystok 2017;-
dc.rights.holderCopyright by Książnica Podlaska im. Łukasza Górnickiego, Białystok 2017;-
dc.description.BiographicalnoteMONIKA POKORSKA-IWANIUK, dr, pracownik Zakładu Bałtologii w Instytucie Językoznawstwa na Wydziale Neofilologii Uniwersytetu Adama Mickiewicza w Poznaniu, lituanistka. Zainteresowania badawcze: literatura litewska końca XIX i początku XX wieku (szczególnie poezja romantyczna Maironisa), cykliczność w poezji, cykle poetyckie w literaturze litewskiej, współczesna literatura litewska (głównie proza i krytyka literacka). Autorka wielu studiów, w tym: Tożsamość „zagubiona”. Poszukiwanie wartości w obliczu zagłady narodu (2011), Związki Maironisa z kulturą i literaturą polską (2014) oraz Tożsamość i dziedzictwo kulturowe widziane oczami „Dzieci Gułagu” w zesłaniowej literaturze litewskiej okresu II wojny światowej i powojennej (2016).pl
dc.description.AffiliationUAM w Poznaniu, Instytut Językoznawstwa, Zakład Bałtologii, Lituanistykapl
dc.description.referencesAdomavičius R., Maironio raštų bibliografija (1883–1989), Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesBrazaitis Ambrazavičius J., Maironio asmenybės portretas. Raštai, t. 2, Chicago 1981.pl
dc.description.referencesBubnicki T., Polskojęzyczne pisarstwo Litwinów w Wilnie. Rekonesans, [w:] Życie literackie i literatura w Wilnie XIX-XX wieku, Kraków 2000.pl
dc.description.referencesBūčys P., Maironis, [w:] „Literatūra ir kalba”, t. XXI, Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesBūtėnas J., Maironis, Vilnius 1957.pl
dc.description.referencesFita S., Pokolenie Szkoły Głównej, Warszawa 1980.pl
dc.description.referencesGirdzijauskas J., Silvestras Valiūnas, [w:] Lietuvių literatūros istorija, Vilnius 2002.pl
dc.description.referencesGirdžijauskas J., Trys Maironio pavasariai, „Sandrava” 1996, balandis, nr 11.pl
dc.description.referencesJackiewicz M., Literatura litewska w Polsce w XIX i XX wieku, Olsztyn 1999.pl
dc.description.referencesJackiewicz M., Literatura polska na Litwie XIV-XX wieku, Olsztyn 1993.pl
dc.description.referencesJakštas A., Knygos svetomis kalbomis apie Lietuvą: Z nad Biruty, „Draugija” 1922. t. 28, nr 9-10.pl
dc.description.referencesKuzmickis Z., Maironis ir lietuviškasis romantizmas, „Vairas” 1932, nr 9.pl
dc.description.referencesLipčius A., Maironis, „Literatūra ir kalba”, t. XXI, Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesŁowmiański H., Studia nad dziejami Wielkiego Księstwa Litewskiego, Poznań 1983.pl
dc.description.referencesMaciejewski M., Narodziny powieści poetyckiej w Polsce, Wrocław 1970.pl
dc.description.referencesMaironis, „Literatūra ir kalba”, t. XXI, Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesMaironis, „Literatūra” , t. 36 (1), Vilnius 1998.pl
dc.description.referencesMaironis, Raštai, Lyrika, t. I, Vilnius 1988.pl
dc.description.referencesMaironis, Raštai, Poemos, t. II, Vilnius 1988.pl
dc.description.referencesMaironis, Vilija, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga” 1891, nr 10.pl
dc.description.referencesMakowiecki A. Z., Słownik postaci literackich, Warszawa 2000.pl
dc.description.referencesMickiewicz A., Konrad Wallenrod i Grażyna, Paryż 1851.pl
dc.description.referencesMieželaitis E., Raštai, T. 6, Vilnius 1984.pl
dc.description.referencesMykolaitis-Putinas V., Maironis, [w:] „Literatūra ir kalba”, t. XXI, Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesMykolaitis-Putinas V., Naujoji Lietuvių literatūra, t. I, Kaunas 1936.pl
dc.description.referencesOchmański J., Historia Litwy, Wrocław 1982.pl
dc.description.referencesPaltarokas K., Maironis, „Literatūra ir kalba”, t. XXI, Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesSirius, Zgon Maironisa, „Przegląd Wileński” 1932, nr 13.pl
dc.description.referencesSkurdenienė I., Tomas Žičkus, [w:] Lietuvių literatūros istorija, Vilnius 2002.pl
dc.description.referencesSlavinskaitė I., Maironis, Vilnius 1987.pl
dc.description.referencesŠniūkšta P., Maironis, „Literatūra ir kalba”, t. XXI, Vilnius 1990.pl
dc.description.referencesStoberski Z., Tam gdzie malwy lśnią czerwone... Antologia literatury litewskiej, Warszawa 1973.pl
dc.description.referencesTumas J., Lietuvių Literatūros paskaitos, Draudžiamasis laikas – „Apžvalgos” grupė, Kaunas 1924.pl
dc.description.referencesVenclova T., Laimei Maironis, [w:] Vilties formos, Vilnius 1992.pl
dc.description.referencesZaborskaitė V., Maironis, Vilnius 1987.pl
dc.description.referencesZaborskaitė V., Maironis, Vilnius 1987.pl
dc.description.referencesZaborskaitė V., Ojciec współczesnej liryki litewskiej, „Czerwony sztandar” 1966, nr 63.pl
dc.description.referencesZielińska T., Poczet polskich rodów arystokratycznych, Warszawa 1997.pl
dc.description.volume28pl
dc.description.firstpage139pl
dc.description.lastpage164pl
dc.identifier.citation2Zagadnienia bilingwizmu. Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy, redakcja naukowa tomu Andrzej Baranow i Jarosław Ławskipl
dc.conferenceMiędzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, Wilno – Szetejnie, 8–9 października 2015 r.pl
Występuje w kolekcji(ach):Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej. Literatura – Kultura – Język”, 8–9 października 2015

Pliki w tej pozycji:
Plik Opis RozmiarFormat 
M_Pokorska_Iwaniuk_Znad_Biruty_Maironisa.pdf284,22 kBAdobe PDFOtwórz
Pokaż uproszczony widok rekordu Zobacz statystyki


Pozycja jest chroniona prawem autorskim (Copyright © Wszelkie prawa zastrzeżone)