Recepcja dramaturgii litewskiej w Polsce w latach 50. XX wieku (na przykładzie dziejów scenicznych sztuki Józefa Bałtuszisa Pieją koguty)

Abstract

The aim of the article is the scholarly development of the stage reception of Lithuanian drama in Poland in the Polish theatre in 50s. XX century (for example the history of the stage of Gieda gaideliai Juozas Baltušis). This play was staged in all Polish stages, translated by Anna Lau-Gniadowska. Polish première was in Opole, June 3, 1950, directed by B. Proskurnicki; the drama was staged in 1950 also in Wrocław, in Radom, Jelenia Góra, Rzeszów, Białystok. Famous performances of Gieda gaideliai were realized in the Teatr Kameralny in Warsaw (January 13, 1951) directed by B. Korzeniewski, scenography A. Pronaszko) and in Cracow (the Stary Teatr, April 24, 1951 directed by H. Szletyński, scenography also A. Pronaszko). Gieda gaideliai were staged also in Gdańsk, Bydgoszcz, Tarnów, Szczecin, Lublin, Częstochowa, Gniezno, Olsztyn-Elbląg, Łódź-Pabianice, Koszalin. It was the apogee of Stalinism and Gieda gaideliai were staged in the convention of social realism and Communistic ideology. The author examines and describes the reception Gieda gaideliai by critics and spectators, describes interesting actors creations and the trends of artistic directors. Z. Tymowska was cast in the role of Rukienie in the Wrocław theatre, the Jelenia Góra theatre, Cracow and in TV Theatre in 1965. This article is based on detailed study of the sources (press releases and archives) and of other documents illustrating the social life in the Polish People's Republic in 50s. XX century. In this study were reconstructed also of the stage of Gieda gaideliai J. Baltušis in Poland, which constitutes an integral part of this article.

Mokslinės refleksijos objektu tapo lietuvių dramaturgijos recepcija Lenkijoje XX a. šeštajame dešimtmetyje, Juozo Baltušio 1947 m. kūrinio Gieda gaideliai pavyzdžiu (A. Lau-Gniadowskos 1949 m. išversto į lenkų kalbą). Po 1945 m. Lenkijos Kultūros ir meno ministerijos Teatro departamentas Varšuvoje teikė rekomendacijas įtraukti į teatrų repertuarą šiuolaikinius ir tarybinius kūrinius. Šioje repertuaro kategorijoje atsirado ir lietuvių dramaturgija. Lenkijos liaudies respublikos laikais lenkiškame teatre Baltušio pjesė buvo savotiškas fenomenas, apie tai liudija daugybė pastatymų. 1950 m. birželio 3 d. Opolės krašto teatre įvyko pjesės Gieda gaideliai premjera (režisierius B. Proskurnicki), tuo prasidėjo šio kūrinio sceninė istorija Lenkijoje. 1950–1955 metais pjesė iš naujo buvo pastatyta įvairiuose teatruose 20 kartų, o 1965 m. – Televizijos teatre. Pjesė buvo interpretuota vyraujačios tais laikais lenkų teatre socrealizmo estetikos aspektu, buvo akcentuotos visuomeninės problemos, o ypač „lietuvių kaimo naktis ir diena“, taip pat pastebėtas didaktinis kūrinio kontekstas. Žiūrint šiuolaikiškai, itin svarbus buvo kultūrinis kodas, nes pjesė išpopuliarino lietuvių kultūrą. Scenografai ieškojo tikslios informacijos apie XX a. 40-ųjų metų lietuvių kaimo etnografiją pas įžymų antropologą ir etnografą Poznanės profesorių J. Czekanowskį. Recenzentai pastebėjo didelį autoriaus meistriškumą, kuriant pjesės struktūrą, dinamiką, personažus etc., o spektaklio heroję Rūkienę bandė palyginti su Moljero sukurtais charakteriais, ieškojo paralelių tarp Gieda gaideliai ir K. H. Rostworowskio realistinės tragedijos Staigmena (1929). Straipsnyje autorė parodo, kokia buvo Baltušio pjesės recepcija lenkų kultūroje ir kokie jos atgarsiai tuometinėje žiniasklaidoje. Kaip tyrimų medžiaga buvo panaudoti įvairūs epochos šaltiniai: teatro, archyvų, spaudos medžiaga ir kiti visuomeninio gyvenimo dokumentai.