Andrius Vištelis-Wisztelewski – litewski poeta dwujęzyczny

Abstract

Andrius Vištelis (arba Višteliauskas, Wisztelewski) buvo lietuvių dvikalbis poetas. Gimė 1837 m. lapkričio 25 d. netoli Zapyškių, Kauno rajone. Baigė 6 klasių mokyklą Zapyškėse. Dalyvavo 1863 m. sukilime Lietuvoje, įstojo į W. Mroczkowskio dalgininkų būrį, kautynėse buvo sunkiai sužeistas. Pasveikęs pasitraukė į Paryžių. Iš Paryžiaus išvyko į Italiją, ten kovėsi Džiuzepės Garibaldžio armijoje, pateko į austrų nelaisvę ir Austrijos valdžia perkelė jį į Lvovą. Atgavęs laisvę, nuo 1870 m. persikėlė į Poznanės kunigaikštystę. Vėliau ūkininkavo nuosavame ūkyje Orliniec. 1885 m. vokiškos valdžios įsakymu Vištelis turėjo išsikelti iš Poznanės kunigaikštystės, tada nusprendė išvykti į Pietų Ameriką. Metus gyveno kartu su šeima Brazilijoje, vėliau persikėlė į Argentiną, Buenos Aires. Svetimoje šalyje lietuvis poetas nerado sau vietos ir 1889 metais Wisztelewski (šita pavarde naudojosi Argentinoje) pateko į psichiatrinę ligoninę, kur praleido visą likusį gyvenimą. Mirė 1912 m. rugpjūčio 22 d., vienišas, dideliame skurde. Wisztelewski nuo 17 metų kūrė eilėraščius lietuvių ir lenkų kalbomis. Jis žinomas lietuviškų giesmių ir himnų autorius, priklausė poetų „Aušrininkų“ grupei. Būdamas užsienyje, išvertė J. I. Kraševskio poemą Vitolio rauda, vėliau ilgai susirašinėjo su lenkų rašytoju. Išvertė į lietuvių kalbą A. Mickevičiaus Konrado Valenrodo ištrauką ir kelias I. Krasickio pasakėčias. Paliko eiliuoto kūrinio Pienia Nadniemeńskie rankraštį, po kuriuo pasirašė slapyvardžiu Lietuvis. Šis rankraštis buvo atsitiktinai rastas Olštyne, tarp šiukšlių, parduotas į antikvarinę parduotuvę, iš ten jį pirko Olštyno Mokslinių tyrimų centras. Lietuviškuose eilėraščiuose, kaip pvz. Lietuviškoji kalba, gyrė lietuvių kalbos grožį. Rašė patriotines dainas, sekdamas lenkiškų dainų pavyzdžiais. Publikavo savo kūrybą Poznanės spaudoje.