The careers of calvinist stipendiares from The Grand Duchy of Lithuania in the 17th century. The example of Gabriel Dyjakiewicz

Abstract

This article applies to a minister of the Calvinist Church in the Grand Duchy of Lithuania, Gabriel Dyjakiewicz (1660–1724), who became the superintendent of Unitas Lithuaniae (the Lithuanian Brethren) in the Podlasie district and proved to be a remarkable figure. His career was launched successfully thanks to the scholarships given to him. The text is primarily based on memoirs written by him of almost his whole life, and archival documents in the collection of the Reformed Synod, mainly held by the Wróblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences in Vilnius. The education of Dyjakiewicz consisted of several stages: first, only a twoyear study in the Grammar school in Slutsk, where he received a private scholarship for further education, this time in Protestant university centres. Second, studies at the University of Königsberg and the University of Leiden. In the last case, Dyjakiewicz most likely benefited from a scholarship which he had received from Unitas Lithuaniae. The author briefly characterises both the nature of the grammar school and the two universities, and the obligations which rested on bursary holders. The rest of the article is devoted to the professional and public activities of Dyjakiewicz.

Straipsnyje aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės evangelikų reformatų bažnyčios ministro Gabrieliaus Dijakevičiaus (Gabriel Dyjakiewicz) (1660–1724) profesinė karjera, kurią jis galėjo sėkmingai pradėti dėl jam suteiktos stipendijos. Tyrimas remiasi jo dienoraščiu, kurį jis rašė beveik per visą savo gyvenimą, taip pat – Lietuvos evangelikų reformatų sinodo dokumentais, kurių dauguma yra saugoma Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniuje. Dijakevičiaus mokslo kelias susidėjo iš kelių etapų. Pirmiausia buvo vos dvejus metus trukęs mokymasis Slucko gimnazijoje, kur jis gavo privačią stipendiją, leidusią tęsti mokslus protestantiškuose universitetuose. Universitetinį išsilavinimą įgijo studijuodamas Karaliaučiaus universitete bei toliau gilindamas savo žinias Leideno universitete. Studijoms pastarajame Dijakevičius, tikėtina, buvo gavęs Lietuvos evangelikų reformatų bendruomenės stipendiją. Straipsnyje trumpai apibūdinamas gimnazijos bei abiejų universitetų pobūdis ir stipendininkų pareigos. Toliau aptariama Dijakevičiaus profesinė karjera ir jo visuomeninė veikla. Lietuvos evangelikų reformatų sinodui nutarus, Gabrielius Dijakevičius tapo Vengrovo evangelikų reformatų bažnyčios dvasininku. Vengrovas, nors buvo Lenkijos Karalystės Palenkės vaivadijoje, tačiau Palenkės evangelikų reformatų distriktas priklausė Lietuvos evangelikų reformatų provincijai. Gabrieliaus Dijakevičiaus veikla čia sutapo su katalikų bažnyčios intensyvios kovos su kitatikiais laikotarpiu. Šioje kovoje buvo naudojami įvairiausi metodai – nuo teismo procesų iki evangelikų reformatų bažnyčių padeginėjimų. Savo visuomenine veikla Dijakevičius stengėsi pagerinti Respublikos protestantų bažnyčių teisinę padėtį. Gabrieliaus Dijakevičiaus sūnus Martynas po studijų Vakarų Europos protestantiškuose universitetuose tęsė tėvo darbą: iš pradžių buvo Kėdainių gimnazijos rektorius, vėliau tapo Vengrovo evangelikų reformatų bažnyčios dvasininku.