REPOZYTORIUM UNIWERSYTETU
W BIAŁYMSTOKU
UwB

Proszę używać tego identyfikatora do cytowań lub wstaw link do tej pozycji: http://hdl.handle.net/11320/14905
Tytuł: Zagadnienia bilingwizmu. Seria II: Rodzina Miłoszów i rody pogranicza polsko-litewskiego. Studia
Inne tytuły: Studies on bilingualism, 2nd series: The Miłosz Family and families of the Polish-Lithuanian border region
Bilingvizmo problema, II serija: Milašių šeima ir kitos lenkijos ir Lietuvos giminės
Fragen der Zweisprachigkeit, Serie II: Die Familie Miłosz und Familien des Polnisch-Litauischen Grenzgebiets
Пытанні білінгвізму, серыя II: сям’я Mілашаў і літоска-польская сем’і. Даследаванні
Redaktor(rzy): Baranow, Andrzej
Ławski, Jarosław
Romanik, Anna
Data wydania: 2022
Data dodania: 17-kwi-2023
Wydawca: Temida 2, przy współpracy Wydziału Filologicznego Uniwersytetu w Białymstoku
Seria: Colloquia Orientalia Bialostocensia;50
Konferencja: III Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Bilingwizm w Europie Środkowo-Wschodniej. Literatura, język, kultura. Rodzina Miłoszów i inne rody pogranicza litewsko-polskiego. Historia, losy, świadectwa literackie”, Wilno 8 - 9 listopada 2019 roku
Abstrakt: The publication presented here is the result of the research project entitled “Bilingualism in Central and Eastern Europe. Literature, language, and culture”, that has been conducted since 2015 by Polish and Lithuanian scientists from the Department of Philological Studies “East – West” of the Białystok University and the Vytautas Magnus University in Kaunas with its Education Academy in Vilnius (which, until recently, was the independent Lithuanian University of Educational Sciences). So far, the project involved three topics and seminars: “Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej” – Bilingual Polish and Lithuanian Writers: The Issues of Bilingualism in Polish and Lithuanian Culture”, Vilnius – Šeteniai, 8–9 October 2015 (publication: Zagadnienia bilingwizmu, Seria I: (Studies on Bilingualism, 1st Series) Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy. (Bilingual Polish and Lithuanian Writers), Białystok – Vilnius 2017; “Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy XIX i XX wieku. Perspektywa komparatystyczna. W kręgu inspiracji Mickiewicza i Baranauskasa” (Bilingual Lithuanian and Polish Writers of the 19th and 20th century. A Comparative Studies Perspective. In the Circle of Inspirations of Mickiewicz and Baranauskas), Vilnius – Anykščiai 12–13 2017 (publication: “Bibliotekarz Podlaski” 2/2019) and “Rodzina Miłoszów i inne rody pogranicza litewsko-polskiego. Historia, losy, świadectwa literackie” (The Miłosz Family and Other Families of the Lithuanian-Polish Border Region. History, Lives, Literary Documents), Vilnius 8–9.11.2019. The present volume contains studies and essays connected to the third edition of the project, which has been dedicated to the following research problems: – Multicultural families of the Grand Duchy of Lithuania. – The works of Czesław and Oskar Miłosz in the context of bilingualism, borderlands, and multiculturality. – The lives and works of writers from the Grand Duchy of Lithuania who came from bi- and polylingual families. – The language of writers from the Polish-Lithuanian and Polish-Baltic States borderlands. – Lithuanian and Polish bilingual writers. – The Lithuanian-Slavic borderland in Polish and Lithuanian literature. – Family, kinship, tribality, and nationality in literature in the Grand Duchy of Lithuania. Part of the project was the international academic conference that took place in Vilnius (8–9.11.2019), just before the coronavirus pandemic started. The conference took place in the Education Academy of the VDU (at 31, Ševčenkos Str.), and in the Museum of Adam Mickiewicz (at 11, Bernardinų Str.). On the 9th of No-vember, the participants took a trip “Following the footsteps of Czesław Miłosz”, guided by Dr Józef Szostakowski from the Museum of Władysław Syrokomla in Bareikiškės. The project was conducted with the participation of 36 scientists from Lithuania and Poland (Vilnius, Białystok, Warsaw, Katowice, Toruń, Gdańsk, Łódź, Częstochowa, Poznań) and two from Ukraine (Odessa, Ivano-Frankivsk). The present volume contains materials related to three thematic areas: 1. The family of Oskar and Czesław Miłosz; 2. Outstanding Polish-Lithuanian families and their stories in the context of common history; 3. Varia related to literary, linguistic, and cultural relations between Lithuania and Poland. The volume was edited by: Professor Andrzej Baranow, Polish and Lithuanian culture theoretician, who works at the Białystok University and the Education Academy of the Vytautas Magnus University in Vilnius; Professor Jarosław Ławski – imagination explorer from the Department of Philological Studies „East – West” of the Białystok University and Dr Anna Romanik (Faculty of Philology, University of Białystok). The volume was published with the financial support of the programme of the Minister of Education and Science “Regional Excellence Initiative” realised in the fields of linguistics and literary theory at the Department of Philology of the Białystok University (2018–2022).
Pateiktas tomas yra mokslinio projekto, pavadinto „Bilingvizmas Vidurio ir Rytų Europoje. Literatūra, kalba, kultūra “, kurią nuo 2015 m. įgyvendino Lenkijos ir Lietuvos, Balstogės universiteto Filologinių tyrimų katedros „Rytai-Vakarai “ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto ir jo švietimo akademijos Vilniuje (iki neseniai tai buvo nepriklausomas Lietuvos edukologijos universitetas) mokslininkai. Iki šiol projektas apėmė tris temas ir mokslines konferencijas: „Dwujęzyczni pisarze polscy i litewscy. Zagadnienia bilingwizmu w kulturze polskiej i litewskiej” (Lietuvių ir lenkų dvikalbiai rašytojai. Bilingvizmo problema lenkų ir lietuvių kultūroje) Vilnius – Šeteniai 2015.X.8–9, (leidinys: Zagadnienia bilingwizmu, Seria I: Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy (Bilingvizmo problema, I serija: Lietuvių ir lenkų dvikalbiai rašytojai), Balstogė – Vilnius 2017); „Dwujęzyczni pisarze litewscy i polscy XIX i XX wieku. Perspektywa komparatystyczna. W kręgu inspiracji Mickiewicza i Baranauskasa” (XIX ir XX a. lietuvių ir lenkų dvikalbiai rašytojai. Komparatyvistinė perspektyva. Mickevičiaus ir Baranausko inspiracijų glėbyje), Vilnius– Anykščiai 2017.X.12–13 (leidinys: „Bibliotekarz Podlaski” (Palenkės bibliotekininkas) 2/2019) ir „Rodzina Miłoszów i inne rody pogranicza litewsko-polskiego. Historia, losy, świadectwa literackie” (Milošų giminė ir kitos lietuvių-lenkų paribio šeimos. Istorija, likimai, literatūriniai liūdijimai), Vilnius 2019.XI.8–9. Šiame tome pateikiamos studijos ir eskizai, susiję su trečiuoju projekto leidimu, kurio tyrimo klausimai buvo suformuluoti taip: – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių daugiakultūriškumas. – Česlovo ir Oskaro Milošų kūryba bilingvizmo, paribio, daugiakultūriškumo kontekste. – LDK rašytojų, kilusių iš bi- ir polilingvistinių šeimų, likimai ir kūryba. – Lenkų-lietuvių, lenkų-baltų paribio rašytojų kalba.– Lietuvių ir lenkų dvikalbiai rašytojai. – Lietuvių-slavų paribis ir jo liūdijimai lenkų ir lietuvių raštijoje. – Giminė, šeima, tauta Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės literatūroje. Projekto dalis buvo tarptautinė mokslinė konferencija Vilniuje (2019.XI.8–9 d.), įvykusi prieš pat 2020 m. koronaviruso pandemiją. Konferencija vyko Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijoje, Vilniuje, Ševčenkos g. 31 ir Adomo Mickievičiaus muziejuje, Vilniuje, Bernardinų g. 11. Konferencijos dalyviai (XI.9) buvo ekskursijoje ,,Česlovo Milošo pėdomis”, kuriai vadovavo dr. Józefoas Szostakowskis (iš Vladislovo Sirokomlės muziejaus Bareikiškėse). Projekte dalyvavo 36 tyrėjai iš Lietuvos ir Lenkijos (iš Vilniaus, Balstogės, Varšuvos, Katovicų, Torunės, Gdansko, Lodzės, Čenstochovos, Poznanės), taip pat du tyrėjai iš Ukrainos (iš Odesos, Ivano-Frankivsko). Šiame tome pateikiama medžiaga, susijusi su trimis temomis: 1. Oskaro ir Česlovo Milošų šeima; 2. įžymios lenkų ir lietuvių šeimos ir jų istorija bendros istorijos fone; 3. varia lietuvių ir lenkų literatūros, kalbos ir kultūrinių santykių srityje. Tomą redagavo: prof. Andrzejus Baranowas, lenkų ir lietuvių kultūros lygintojas, dirbantis Balstogės universitete ir Vytauto Didžiojo universiteto švietimo akademijoje Vilniuje; prof. Jarosławas Ławskis – vaizduotės tyrinėtojas iš Balstogės universiteto Filologinių tyrimų „Rytai – Vakarai“ katedros; ir dr. Anna Romanik, Balstogės universiteto Slavų lingvistikos katedros kalbininkė. Tomas išleistas Balstogės universiteto Filologijos fakulteto lingvistikos ir literatūros studijų disciplinose (2018–2022) įgyvendinamai „Regioninės kompetencijos iniciatyvos“ programai Švietimo ir mokslo ministro teikiamos finansinės paramos dėka.
Nota biograficzna: ANDRZEJ BARANOW, dr hab., prof. UwB; kierownik Pracowni Komparatystyki Kulturowej na Wydziale Filologicznym Uniwersytetu w Białymstoku; od lat pracuje też na Litewskim Uniwersytecie Edukologicznym (Wilno) (obecnie: Akademia Edukacji Uniwersytetu Witolda Wielkiego w Kownie, oddział w Wilnie). Opublikował monografię zatytułowaną: Dostojewski i literatura polska (do 1918 roku) (Wilno 2001). Ostatnio wydał pracę: Rossica Stefana Żeromskiego: wybrane konteksty i dyskursy (Białystok 2020).
JAROSŁAW ŁAWSKI, eseista, badacz wyobraźni, krytyk literacki; kierownik Katedry Badań Filologicznych „Wschód – Zachód” na Wydziale Filologicznym Uniwersytetu w Białymstoku; prof. Zainteresowania: literatura polska i powszechna od XVIII do XXI wieku, przemiany wyobraźni, faustyzm i bizantynizm w literaturze, romantyzm, modernizm, poezja Czesława Miłosza, poezja współczesna, związki literatury i geopolityki w Europie Środkowo-Wschodniej. Redaktor naczelny Naukowych Serii Wydawniczych: „Czarny Romantyzm”, „Przełomy/Pogranicza”, „Colloquia Orientalia Bialostocensia”, „Pisarze Podlasia i Kresów”, Serii Naukowo-Literackiej „Prelekcje Mistrzów”. Autor m.in. monografii: Mickiewicz – Mit – Historia. Studia (Białystok 2010) oraz Miłosz: „Kroniki” istnienia. Sylwy (Białystok 2014). Ostatnio wydał książki: Śmierć wszystko zmiecie. Studia o czarnym romantyzmie (II) (Gdańsk 2019), Universum Słowackiego. Studia o wyobraźni (Warszawa 2020). Członek Komitetu Nauk o Literaturze PAN. Członek korespondent Polskiej Akademii Umiejętności i NAN Ukrainy. Mieszka w Ełku i Białymstoku.
ANNA ROMANIK, dr; językoznawczyni, rusycystka, pracuje w Katedrze Językoznawstwa Slawistycznego w Zakładzie Językoznawstwa Wschodniosłowiańskiego i Onomastyki Regionalnej na Wydziale Filologicznym Uniwersytetu w Białymstoku. Autorka wielu artykułów, w tym: Anglicyzmy w rosyjskich czasopismach kobiecych (2012). Redaktorka naukowa numeru „Bibliotekarza Podlaskiego” (wraz z A. Malinowskim): Literackie pogranicza wschodnioeuropejskie [Tom 51, Nr 2 (2021)]. Pełni funkcję koordynatora dydaktyki na studiach z filologii wschodniosłowiańskiej na Wydziale Filologicznym Uniwersytetu w Białymstoku.
Sponsorzy: Projekt naukowy dofinansowany ze środków Wydziału Filologicznego Uniwersytetu w Białymstoku
Projekt finansowany w ramach programu Ministra Nauki i Szkolnictwa Wyższego pod nazwą „Regionalna Inicjatywa Doskonałości” na lata 2019-2022 nr projektu 009/RID/2018/19 kwota finansowania 8 791 222,00 zł.”
URI: http://hdl.handle.net/11320/14905
ISBN: 978-83-65696-96-0
Typ Dokumentu: Book
Właściciel praw: © Copyright by Uniwersytet w Białymstoku, Białystok 2022
Występuje w kolekcji(ach):III Międzynarodowa Konferencja Naukowa „Bilingwizm w Europie Środkowo-Wschodniej. Literatura, język, kultura. Rodzina Miłoszów i inne rody pogranicza litewsko-polskiego. Historia, losy, świadectwa literackie”, 8-9 listopada 2019
Książki / Rozdziały (Temida2)
Materiały konferencyjne (WFil)

Pliki w tej pozycji:
Plik Opis RozmiarFormat 
Rodzina_Miloszow.pdf7,9 MBAdobe PDFOtwórz
Rodzina_Miloszow_okladka.pdf2,93 MBAdobe PDFOtwórz
Pokaż pełny widok rekordu Zobacz statystyki


Pozycja jest chroniona prawem autorskim (Copyright © Wszelkie prawa zastrzeżone)